Budassi savęs vertinimo metodika
Šiuolaikinė psichologija nenumato vienostokio reiškinio formulavimas kaip asmens savęs santykis. Apibūdinant požiūrį į save reiškinys vartojamas įvairias psichologines kategorijas. Tai apima tokį dalyką kaip apibendrintas savigarbos, savęs priėmimo, savigarba, savivertė, emocinės ir vertės požiūriu į save, pasitikėjimo savimi, savigarbos ir tt Šių sąvokų turinys atsiskleidžia su psichologinėmis kategorijomis, tarp kurių yra "Installation", "Požiūris", "asmeninę prasmę" ir "jausmas" pagalba.
Savęs suvokimo tyrimo metodika dažniausiai būna su tokiomis sąvokomis kaip "savigarba", "bendra savigarba", iš tikrųjų "savęs santykis", taip pat "emocinis vertybės požiūris į save".
Šiuo metu vyraujanti vidaus psichologija yra tokia kategorija kaip "emocinės vertės savarankiškumas".
Savigarbos asmenybės tyrimo metodikaapima savęs santykių struktūrą, kurią sudaro du komponentai. Pirmasis yra laikyti save socialiai aktyviu subjektu, o antrasis - emociniu požiūriu vertingas požiūris į save.
S. A. A. savigarbos tyrimo metodika.Budassi yra viena iš populiariausių psichologijos srityje ir suteikia galimybę atlikti kiekybinį savigarbos tyrimą. Šio metodo pagrindas yra reitingavimo principas, o lygį ir adekvatumą lemia idealiojo ir realaus santykis.
Žmogaus mintis apie save visada jam atrodoįtikinamai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pagrįsti objektyviais faktais, ar subjektyvia nuomone. Todėl žmogui priskiriamos savybės ne visada atitinka tikrovę.
Rodoma Budas tyrimo metodikaasmens savęs vertinimas, kuris gali atsirasti dviem būdais. Pirmasis yra jų teiginių palyginimas su realiais objektyviais jų veiklos rodikliais. Antrasis būdas yra palyginti save su kitais žmonėmis.
Bet bet kokiu atveju, asmens pasitikėjimas savimi busgrynai subjektyvus, nepriklausomai nuo to, kad jis yra grindžiamos: savo nuomone apie save, interpretacija sprendimų apie save kitus žmones, asmeninės idealų ar kultūros idealus nustatyti.
Asmens savęs vertinimas visada yra susijęs su jo asmeniuBudosčio tyrimo metodologija teigia, kad reikia savęs patvirtinimo, noro rasti nišą, įsitvirtinti kaip visuomenės narys kitose akyse. Kiekvienu pagal išorės vertinimų susiformavo sau savo požiūrį ir savigarbą asmenį kaip visumą ir atskirų formų savo veiklai įtakos: veiklos, bendravimo, jausmų, elgesio.
Savigarbos teisės gali būti neoptimalios ir optimalios. Pirmajame tyrimo metodikoje vertinimas yra pervertintas arba pernelyg mažas.
Jei asmuo priklauso saukritiškai vertina jo realius trūkumus ir orumą, teisingai bando susieti pajėgumus ir gebėjimus, nustato realius tikslus prieš save, jo savęs vertinimas artėja prie optimalaus. Tuo atveju, vertinant, kas buvo pasiekta, objektas šį metodą atsižvelgia ne tik atsižvelgdamas į jo matavimus, bet ir bandydamas numatyti, kaip kiti reaguos į tai: artimi žmonės, kolegos ir tt
Kitaip tariant, bandydamas tinkamai įvertinti save,žmogus nuolatos ieško realios priemonės, ty neįvertina savo sugebėjimų, bet taip pat be pernelyg didelės kritikos. Būtent šis savianalizmas yra pats teisingas ir geriausias konkrečiose situacijose ir sąlygose. Savęs vertinimai "aukšto lygio", taip pat "aukštesnio lygio vidurkis" yra optimali savigarba, kai žmogus save gerbia, vertas vertinti ir, iš esmės, patenkintas savimi.
