Lermontovo eilėraščio "The Beggar" analizė: nusivylimas meilėje

Michailas Jurijevičius pagal prigimtį buvo skeptikas,todėl jis rimtai nepriėmė religijos, nors savo darbe pakartotinai kreipėsi į dvasines vertybes. Poetas ypač kartais meldėsi, kad jis išvalytų savo sielą nuo abejonių, nerimo ir liūdesio. Bet tuo pačiu metu jis paniekino religiją, kuri privertė žmones kilnoti ir priversti kentėti ir pažeminti. Lermontovas buvo sukilėlių ir kovos už laisvę, jis norėjo ginti savo idealus, o ne stovėti tyliai kampe. Nepaisant to, rašytojas pakartotinai aplankė šventyklas ir vienuolynus, norėdamas išmokti nuolankumo, kurio jam nebuvo suteikta prigimtis.

Lermontovo "Beggar" verslas parašytas 1830 mper šventąją kelionę į Trejybės-Sergijo lavą, kurią poetas padarė su savo draugais ir mylima Jekaterina Sushkova. Pagal vieną iš versijų, Michailas Jurijevičius iš tikrųjų atsižvelgė į faktus, tačiau jo nuotaka paneigė šią informaciją. Po poemo rašymo nė viena rašytojo aplinka neturėjo jokių abejonių dėl to, kam ji buvo skirta, nes tai buvo Boškovo aktas, paskatinęs poetą parašyti eilėraštį.

Leidimas analizuoti Lermontovo "The Beggar" eilėraštįsuprasti pasaulio žiaurumą, aplinkinių žmonių silpnumą. Darbe apibūdinamas atvejis, kai neturtingas žmogus, maldaujantis, susipažino su jaunimu šalia verandos. Jis mirė nuo alkio ir troškulio, taigi jis norėjo gauti kažką iš maisto ar kai kurių pinigų, o ka nors žmogus akmenį į ranką uždėjo akliam, senajam ir sergančiam žmogui. Pasak liudininkų, šį liūdnai ir nehumanišką veiksmą padarė Jekaterina Sushkova.

Lermontovo "Beggar" poemos analizėrodo, kaip daugelį poetą sukrėtė poetas, atrodė, kad jį matė kitomis akimis. Sushkovojo veiksmą galima palyginti su griaustiniu tarp aiškios dangaus, rašytojas buvo kaip pilamas vandens vonia. Jis žavėjo šią mergaitę tiek daug metų, ją pagyrė, ir ji pasirodė esanti tokia pabaisa. Kaip ir su vargšais, ji juokavo su savo jausmais, tačiau tik tuo metu Lermontovas tai suprato.

"Beggar" - poema, pakeitusi pasaulio vaizdąpoetas, pralinksmino jį ir privertė jį įveikti savo meilę nejautinamam vokalui. Mikhailo draugai žinojo, kad mergaitė juokiasi tik per jį, tačiau jie nebuvo skubėti kalbėti apie tai, nes jie prisiminė sprogią rašytojo prigimtį. Lermontovo eilėraščio "The Beggar" analizė rodo, kad poetas sugebėjo prisipažinti, kad jis buvo klaidingas, o grožis nebuvo vertas jo meilės.

Kaip rezultatas, Michailas Jurievich atsisveikino su KaterineSushkovojui, bet kadangi jis buvo prigimtinas kaltinamas asmuo, vėliau jis jai keršijo. Tai įvyko praėjus 5 metams po įvykių, aprašytų eilutėje "The Beggar". Poetas neatspindi tikrų jausmų, jis parodė malonumą ir nuolat žavėjo mergaitės grožiu. Galų gale Suzhkovas įsimylėjo jį, kai Lermontovas smogė smagiai. Michailas visiems paskelbė, kad Catherine kvaila, negraži ir sukelia tik gailestį. Analizė Lermontovo eilėraščio "elgeta" gali ne tik grožėtis pasauliu Znieczulica, bet ir atverti puikias rusų poeto jausmus.