Kritinis likvidumo rodiklis kaip mokumo rodiklis.

Gamybos ir kitos veiklos rūšysnuolat, kiekviena įmonė turi būti tirpūs ir skysti. Kaip žinote, likvidumas reiškia turto sugebėjimą paversti pinigine forma. Tačiau svarstomoje situacijoje įmonės likvidumas reiškia jos gebėjimą laiku ir visiškai sumokėti savo įsipareigojimus. Akivaizdu, kad didžiausias susidomėjimas yra įmonės gebėjimas grąžinti labiausiai skubias skolas. Taip pat akivaizdu, kad šiam tikslui organizacija turėtų turėti pakankamai likvidaus turto. Šios pakankamumo įvertinimas atliekamas naudojant specialią rodiklių grupę - likvidumo rodiklius. Tai apima kritinio likvidumo koeficientą, bendrą ir absoliučią likvidumą.

Labiausiai paplitęs rodiklis yra tikrasbendras aprėpties pavadinimas. Jis apibūdina bendrovės likvidaus turto tinkamumą, kad galėtų padengti savo skubiausius įsipareigojimus. Kaip ir visi likvidumo rodikliai, šis koeficientas apskaičiuojamas kaip santykis. Norėdami apskaičiuoti koeficientą, reikia padalinti įmonės trumpalaikį turtą iš jo trumpalaikių įsipareigojimų sumos. Verta paminėti, kad likvidumo rodikliams buvo nustatyti reguliavimo rodikliai, ypač šis santykis turėtų būti didesnis nei 1, bet mažesnis nei 2. Žemutinė riba nustato turto tinkamumą skoloms padengti, o viršutinė riba - šio turto naudojimo efektyvumas. Ilgalaikis turtas viršija dvigubai viršytą sumą laikinus įsipareigojimus, rodo jų neefektyvumą. Jei skaičiuojant išskaičiuosite susiformavusių atsargų sumą, galėsite nustatyti kritinio (greito) likvidumo koeficientą.

Išskyrus atsargas, ta prasme, kad jie,viena vertus, yra mažiausiai likviduota trumpalaikio turto dalis, ir, kita vertus, kai realizuojama, dažnai gaunama tik pusė išlaidų. Taigi, kritinis likvidumo rodiklis parodo įmonės likvidumo tinkamumą skoloms padengti, jei susigrąžinama visa gautinų sumų suma. Iš skaičiavimo ypatybių paaiškėja, kad šis koeficientas negali būti didesnis už tą, kuris anksčiau buvo svarstomas anksčiau, o jo apatinė riba taip pat nustatyta 1 lygmenyje ir reikalauja likvidumo. Apskaičiuojant šį koeficientą, gali tekti atlikti tam tikrus koregavimus, kurie leistų atsižvelgti tik į likvidžius aktyvus. Iš tikrųjų tai, kad išbrauktų rezervų dalis gali būti labiau skirstoma nei gautinos sumos arba finansinės investicijos, įtrauktos į apskaičiavimą. Dažniausiai tai taikoma to galutinio produkto daliai, kuri parduodama išankstinio apmokėjimo pagrindu. Šios atsargos dalies sąnaudos turėtų būti įtrauktos į apskaičiavimą. Kalbant apie abejotinų gautinų sumų sumas, būtina jį neįtraukti į skaičiavimus, kad koeficientas nebūtų pervertintas. Be to, neturėtų būti atsižvelgiama skaičiuojant nelikvidaus finansines investicijas. Tokiu būdu nustatytas kritinis likvidumo rodiklis bus daug tikslesnis ir artimas realiajai situacijai.

Jei indikatoriaus skaitiklyje palikite tikvisiškai likviduojamas turtas, tai yra pinigai ir turtas, kuris pripažįstamas jų ekvivalentais, rezultatas bus absoliutaus likvidumo rodiklis. Jame aprašoma įsipareigojimų dalis, kurią galima nedelsiant grąžinti.

Šie koeficientai būtinai turi būtibūti išanalizuotos. Lengviausias būdas yra ištirti jų dinamikos pokyčius, atskleidžiant tendencijas. Pavyzdžiui, jei kritinis likvidumo koeficientas tam tikram laikotarpiui sumažėjo nuo 1,5 iki 0,9, tai aiškiai leidžia spręsti apie įmonės finansinės būklės pablogėjimą. Reikia priimti valdymo sprendimus, kuriais siekiama normalizuoti padėtį.